Margarita Mlėčkienė

+370 601 21011

Žaliosios erdvės

Vienas pagrindinių Naujojo Antakalnio bruožų

daug žalios erdvės naujakurių gyvenimui ir poilsiui. Viena vertus tai lėmė visai šalia esantys Dvarčionių geomorfologinis draustinis, Kairėnų botanikos sodas bei Pavilnio regioninis parkas, kita vertus – projektuojant rajoną norėta sukurti vietą, kurioje gera gyventi ir yra ką veikti bei kuo pasigrožėti. Naujajame Antakalnyje kiekvienas ras savo mėgstamiausią vietą.

Rajono parkai ir skverai

Nors rajonas apsuptas saugojamomis vietovėmis, jo viduje taip pat norėjome sukurti tai, ką verta saugoti. Per visą rajoną „gyvatėle“ driekiasi bendro naudojimo žalioji erdvė, kurioje rasite:

  • pasivaikščiojimo ir dviračių takelius, kuriais galėsite nukeliauti iki pat Kairėnų botanikos sodo;
  • suformuotus tvenkinius, kuriais galėsite pasigrožėti ir žiemą, ir vasarą;
  • vaikų žaidimų aikšteles, kuriose mūsų mažieji galės smagiai leisti laiką ir bendrauti tiek vieni, tiek su mūsų priežiūra;
  • individualaus ir komandinio sporto aikšteles, kuriose visi galėsime šiek tiek pajudėti;
  • pavėsines bei skverelius, kuriuose galėsime prisėsti atsipūsti po darbų, pabendrauti;
  • ir tai, apie ką, galbūt, dar net nepagalvojome.

Pėsčiųjų ir dviračių takai

Bendras takų ilgis - 15 km. Planuojamo rajono ribose - 12.0 km, draustinyje – 3.0 km. Vidinių rajono pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis – 10.0 km., bendramiestinių takų – 2.3 km. Šalia takų numatoma įrengti dviračių laikino saugojimo vietas, dviračių aikšteles su laisvalaikio įranga.

Takų tinklas projektuojamas taip, kad juo būtų galima pasiekti pagrindinius rajono traukos centrus – parduotuves, mokyklą, darželius, darbo ir gyvenamąją vietą, parkus ir skverus. Tam tikslui gali būti pasirenkami atitinkami maršrutai:

  • „komercinis“ - parduotuvės ir paslaugos;
  • „aktyvaus poilsio“ – didelio nuolydžio takai per želdynus su laisvalaikio įranga, pritaikyta aktyviam poilsiui;
  • „tingaus poilsio“ - kelionė patogia, vaizdinga, mažo nuolydžio trasa;
  • „pažintinis“ - takas, apjungiantis
    pagrindines apžvalgos aikšteles, informacinius stendus.

Esami vandens telkiniai

Naujajame Antakalnyje jau šiuo metu yra suformuotas gana nemažas, net 118 arų ploto tvenkinys. Šalia jo bus sutvarkyta teritorija ir įkurtas mūsų paplūdimys, kuriame vienu metu galės poilsiauti net 440 žmonių.

Paplūdimį planuojame taip, kad jame naujakuriai turėtų ką veikti, nes bus:

  • įkurtos lauko kavinukės;
  • pastatytos tinklinio ir badmintono aikštelės;
  • organizuojamos vandens pramogos (vandens dviračiai ir panaši rekreacinė įranga).

Kitoje kvartalo pusėje Naująjį Antakalnį riboja Dvarčionės upelis. Aplink jį planuojama įrengti ir paruošti intensyviam poilsiui skirtas erdves bei poilsio pievas.

O geriausia, kad iš bet kurios Naujojo Antakalnio vietos iki vandens telkinio – tik 300 metrų!

Dvarčionių geomorfologinis draustinis

Draustinis, kurio 110 ha plote saugomas raiškus Dvarčionių dubaklonis. Įsteigtas LR Aukščiausiosios Tarybos 1992m. rugsėjo 24d.nutarimu Nr. I—2913. Tvarkomas pagal LR saugomų teritorijų įstatymą, Specialiasias žemės ir miško naudojimo sąlygas, saugomų teritorijų nuostatus.

Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas.

Dvarčionių geomorfologinis draustinis ir jame esantys valstybiniai miškai pagal miesto bendrąjį planą iki 2015 m. priskiriami aukšto rekreacinio potencialo su pritaikymo poilsiui apribojimais teritorijoms. Įvertinant šiuos reikalavimus nagrinėjamoje draustinio teritorijos dalyje siūloma įrengti ekstensyvaus rekreacinio naudojimo zoną, nustatant specialias ūkininkavimo priemones. Jų tikslas – formuoti mišrius medynus dubaklonio šlaituose, nenumatant juose atvirų erdvių, tik pėsčiųjų ir dviračių takus, apžvalgos aikšteles ar bokštelius, dubaklonio dugno zonoje formuoti atvirų erdvių sistemą, suskaidytą nedidelių medynų grupių (kiekvienos jų plotas iki 0,5 ha) ar atskirų soliterinių želdinių. Šioje dubaklonio dalyje numatoma įranga, tenkinanti ekstensyvios rekreacijos poreikius – takai, suolai, treniruokliai, pievos, poilsio aikštelės ir kt.

Kairėnų botanikos sodas

Rašytiniuose šaltiniuose Kairėnai pirmą kartą paminėti apie 1545 m. Savo laiku juos valdė didikai Isakauskiai, Sapiegos,Tyzenhauzai. XVIII – XIX a. Kairėnų dvarą valdė Lapacinskiai. Jie atnaujino čia buvusius senuosius rūmus, pastatė keletą naujų ūkinių pastatų, naujai pertvarkė tvenkinių ir vandens kanalų sistemą, rekonstravo buvusį seną parką.

XVIII a. pabaigoje dvaro pastatai stipriai nukentėjo nuo čia kilusio didelio gaisro. Vietoje sudegusių dvaro rūmų XIX a. pradžioje buvo pastatyti nauji vienaaukščiai mediniai. XIX a. pirmoje pusėje Kairėnų dvare vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Neretai čia tuometinei Vilniaus miesto aukštuomenei buvo rengiami muzikos vakarai, teatro spektakliai. Tuo rūpinosi tuometinė dvaro šeimininkė Darata Marikonytė- Lapacinskienė. Šiuo laikotarpiu Kairėnų dvare veikė nedidelis popieriaus fabrikėlis, keletas vandens malūnų prie Viršupio upelio. 1870 m. Kairėnų dvarą nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, o 1899 m. jis atiteko Stolypinams.

Besikuriančiam botanikos sodui atiteko ir išlikę dvaro pastatai – arklidės, malūnas, kumetynas, ratinė, ledainė. Nuo negailestingo laiko ir įva Vilniaus universitetui, įkuriant čia Vilniaus universiteto botanikos sodą (parko kartu su pastatų ansambliu plotas 21,7 ha).

Šalia čia augusių senų vietinių medžių (paprastųjų klevų, uosių, mažalapių liepų, paprastųjų ąžuolų, karpotųjų ir plaukuotųjų beržų, paprastųjų ievų ir kt. ) suvešėjo įvairūs reti egzotiniai medžiai ir krūmai, kurių niekur kitur Lietuvoje nepamatysi.

Malonu ir tai, kad kartu su besikuriančiu ir kasmet vis gražėjančiu botanikos sodu atgijo ir senai užmirštos Kairėnų dvaro tradicijos – senų liepų paunksmėje vėl dažnai skamba muzika.


Informacijos šaltinis – http://www.musupaveldas.lt/lt