Naujasis Antakalnis

“Naujojo Antakalnio” objektai

Kairėnų botanikos sodas

Rašytiniuose šaltiniuose Kairėnai pirmą kartą paminėti apie 1545 m. Savo laiku juos valdė didikai Isakauskiai, Sapiegos,Tyzenhauzai. XVIII – XIX a. Kairėnų dvarą valdė Lapacinskiai. Jie atnaujino čia buvusius senuosius rūmus, pastatė keletą naujų ūkinių pastatų, naujai pertvarkė tvenkinių ir vandens kanalų sistemą, rekonstrvo buvusį seną parką. XVIII a. pabaigoje dvaro pastatai stipriai nukentėjo nuo čia kilusio didelio gaisro. Vietoje sudegusių dvaro rūmų XIX a. pradžioje buvo pastatyti nauji vienaaukščiai mediniai. XIX a. pirmoje pusėje Kairėnų dvare vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Neretai čia tuometinei Vilniaus miesto aukštuomenei buvo rengiami muzikos vakarai, teatro spektakliai. Tuo rūpinosi tuometinė dvaro šeimininkė Darata Marikonytė- Lapacinskienė. Šiuo laikotarpiu Kairėnų dvare veikė nedidelis popieriaus fabrikėlis, keletas vandens malūnų prie Viršupio upelio. 1870 m. Kairėnų dvarą nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, o 1899 m. jis atiteko Stolypinams. 1933-1974 m. Kairėnų dvare buvo įsikūrusi psichoneurologinė ligoninė, o 1974 m. išlikę dvaro pastatai ir apie 150ha šalia esančios žemės kartu su senuoju Kairėnų dvaro parku buvo perduota Vilniaus universitetui, įkuriant čia Vilniaus universiteto botanikos sodą (parko kartu su pastatų ansambliu plotas 21,7 ha). Besikuriančiam botanikos sodui atiteko ir išlikę dvaro pastatai – arklidės, malūnas, kumetynas, ratinė, ledainė. Nuo negailestingo laiko ir įvairių negandų gerokai išretėjęs senasis Kairėnų peizažinis parkas tapo puikiu prieglobsčiu besikuriančioms botanikos sodo augalų kolekcijoms (150 ha teritorijoje auginama 21 rūšis medžių, 20 rūšių krūmų, 11 rūšių krūmokšnių ir puskrūmių, vaistiniai žolynai, įvairūs vaismedžiai ir vaiskrūmiai, gėlynai, taip pat genetinės kolekcijos) kartu ir pats atgydamas naujomis spalvomis. Šalia čia augusių senų vietinių medžių ( paprastųjų klevų, uosių, mažalapių liepų, paprastųjų ąžuolų, karpotųjų ir plaukuotųjų beržų, paprastųjų ievų... ) suvešėjo įvairūs reti egzotiniai medžiai ir krūmai, kurių niekur kitur Lietuvoje nepamatysi. Per prabėgusius du dešimtmečius atsidavusių savo profesijai darbuotojų dėka Kairėnuose įsikūręs botanikos sodas tapo vienu iš turtingiausių Baltijos šalyse.

Malonu ir tai, kad kartu su besikuriančiu ir kasmet vis gražėjančiu botanikos sodu atgijo ir senai užmirštos Kairėnų dvaro tradicijos – senų liepų paunksmėje vėl dažnai skamba muzika, liejasi skambūs eilėraščių posmai, kurių pasiklausyti susirenka Vilniaus šviesuomenė... O tai reiškia, kad Kairėnų parkas gyvens dar ilgai ir prasmingai...
Informacijos šaltinis – http://www.musupaveldas.lt/lt

 

Dvarčionių geomorfologinis draustinis

Draustinis, kurio 110 ha plote saugomas raiškus Dvarčionių dubaklonis. Įsteigtas LR Aukščiausiosios Tarybos 1992m. rugsėjo 24d.nutarimu Nr. I—2913. Tvarkomas pagal LR saugomų teritorijų įstatymą, Specialiasias žemės ir miško naudojimo sąlygas, saugomų teritorijų nuostatus.
Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas.
Dvarčionių geomorfologinis draustinis ir jame esantys valstybiniai miškai pagal miesto bendrąjį planą iki 2015 m. priskiriami aukšto rekreacinio potencialo su pritaikymo poilsiui apribojimais teritorijoms. Įvertinant šiuos reikalavimus nagrinėjamoje draustinio teritorijos dalyje siūloma įrengti ekstensyvaus rekreacinio naudojimo zoną, nustatant specialias ūkininkavimo priemones. Jų tikslas – formuoti mišrius medynus dubaklonio šlaituose, nenumatant juose atvirų erdvių, tik pėsčiųjų ir dviračių takus, apžvalgos aikšteles ar bokštelius, dubaklonio dugno zonoje formuoti atvirų erdvių sistemą, suskaidytą nedidelių medynų grupių (kiekvienos jų plotas iki 0,5 ha) ar atskirų soliterinių želdinių. Šioje dubaklonio dalyje numatoma įranga, tenkinanti ekstensyvios rekreacijos poreikius – takai, suolai, treniruokliai, pievos, poilsio aikštelės ir kt.

Rajono parkai ir skverai

Didžioji rajono žaliųjų plotų dalis numatyta statybai mažai tinkamose teritorijose – griovų šlaituose, papelkėjusiose, drėgnuose arba šaltiniuotose vietose. Koncentruojant ir jungiant į bendrą visumą šio naudojimo būdo teritorijas siekiama, sukurti pilnavertę įvairaus rango ir naudojimo būdo želdynų sistemą, galinčią aptarnauti planuojamo rajono rekreacinius poreikius ir užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę, t.y. tokią visumą, kurioje užtikrinti visų amžiaus grupių ir interesų poreikiai – nuo mažų vaikų izoliuotų žaidimo aikštelių iki aktyviam ir ekstremaliam poilsiui pritaikytų erdvių ir aikštynų.

Esami jauni ir vidutinio amžiaus lapuočių arba mišrūs lapuočių-spygliuočių medynai, numatomi transformuoti į intensyvaus naudojimo želdynus. Jiems numatomos atitinkamos ūkininkavimo priemonės, kurių pagrindinis tikslas - esamų miško plotelių pagrindu suformuoti želdynus, atsparius lankytojų srautui. Numatomas jų retinimas, nevertingų želdinių šalinimas, atvirų erdvių formavimas, vejų ir rekreacinės infrastruktūros (takų, suolų, treniruoklių, šviestuvų) įrengimas. Siektinas atvirų erdvių ir medynų santykis turėtų būti 1:3.

 

Esami vandens telkiniai

Planuojamos teritorijos vakarinėje pusėje esančio tvenkinio paviršiaus plotas - 1,18 ha. Numatomo įrengti paplūdimio plotas - 0,7 ha., galimas lankytojų skaičius – 440. Paplūdimio įranga: tinklinio, badmintono aikštelės, lauko kavinės, organizuotos vandens pramogos (vandens dviračiai, nedideli pramoginiai laivai, rekreacinės įrangos nuoma ir pan.).
Šiaurės rytuose planuojamą teritoriją riboja Dvarčionės upelio atkarpa (paviršiaus plotas – 3100 kv.m.). Pakrantėje numatoma įrengti intensyviam ir ekstensyviam poilsiui skirtas atviras erdves, pramogų pievas. Šių vandens telkinių pasiekiamumas teritorjoje – apie 300m.

Rajono centras

Rajono centras tai – pagrindinių paslaugų, prekybos, kultūros poreikių ir aptarnavimo funkcijų koncentracijos vieta bei centrinis kompozicinis mazgas. Pagrindinės jo sudedamosios erdvinės ir funkcinės raiškos dalys:

  • Prekybos centras - projektuojamas bendras plotas - 8800 kv.m. Centro sudėtis: prekybinės patalpos, ofisai, bankas, maitinimo įstaigos, laisvalaikio erdvės (biliardas, boulingas ir pan.) Šalia prekybos centro planuojamas 2119 kv.m. ploto skverelis. Automobilių stovėjimo aikštėlė - 440 vietų.
  • Projektuojama bažnyčia - numatomas statinio bendras plotas – 800-1200 kv.m. Greta esančias nenaudojamas kapines ir projektuojamą bažnyčią siekiama apjungtį į bendrą kompleksą, kapinaites atveriant visuomenei kaip susikaupimo, ramybės, filosofinę „Atminties sodo“ erdvę.
  • 11200 kv.m. bendrojo ploto polifunkcinis gyvenamasis kompleksas su bendruomenės patalpomis ir smulkių paslaugų įmonėmis pirmuosiuose aukštuose.
  • Centrinė rajono aikštė, skirta kasdieniam pirkėjų ar lankytojų automobilių saugojimui, švenčių metu – koncertų, varžybų, minėjimų, ar kitų renginių organizavimui.
  • Medicinos įstaiga su vaistine, policija.

 

Vaikų darželiai 

Vaikų darželių sklypų plotai – 3200 ir 4000 kv.m. Darželių statinių bendrasis plotas - 5000 kv.m. Vaikų žaidimų aikštelės įrengtos šalia suprojektuotuose želdynuose, kurie dieną naudojami kaip vaikų žaidimų erdvė, o vakare rajono mažųjų gyventojų rekreacinėms reikmėms.
Numatoma taikyti pažangią ugdymo sistemą skatinančią saviugdos procesą, mąstymo, jausmų ir valios lavinimą, siekiant sukurti harmoningą ir laisvą asmenybę.

 

Mokykla (iki 980 vietų)

Numatoma viena mokymosi pamaina. Greta įrengiama kūno kultūros teritorija su universalia krepšinio, tinklinio aikštėmis ir kitais privalomaisiais sporto atributais. Greta esantis Dvarčionių geomorfologinis draustinis suteiks moksleiviams papildomas sportavimo ir lavinimosi galimybes.

 

Pėsčiųjų ir dviračių takai

Bendras takų ilgis - 15 km. Planuojamo rajono ribose - 12.0 km, draustinyje – 3.0 km. Vidinių rajono pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis – 10.0 km., bendramiestinių takų – 2.3 km. Šalia takų numatoma įrengti dviračių laikino saugojimo vietas, dviračių aikšteles su laisvalaikio įranga. Takų tinklas projektuojamas taip, kad juo būtų galima pasiekti pagrindinius rajono traukos centrus – parduotuves, mokyklą, darželius, darbo ir gyvenamąją vietą, parkus ir skverus. Tam tikslui gali būti pasirenkami atitinkami maršrutai: „komercinis“ - parduotuvės ir paslaugos, „aktyvaus poilsio“ – didelio nuolydžio takai per želdynus su laisvalaikio įranga, pritaikyta aktyviam poilsiui, „tingaus poilsio“ - kelionė patogia, vaizdinga, mažo nuolydžio trasa, „pažintinis“ - takas, apjungiantis pagrindines apžvalgos aikšteles, informacinius stendus.

Viešasis transportas

Visuomeninio transporto eismas ir stotelių įvažos numatomos Rokantiškių, Kalno ir Pupojų gatvėse. Siūloma sutankinti stotelių skaičių, taip sumažinant priėjimo atstumus iki jų. Maršrutinio tinklo organizacija šioje užstatomoje teritorijoje orientuota į jau esamų gretimų rajonų – Dvarčionių, Rokantiškių ir kolektyvinių sodų aptarnavimą.
Planuojama rajono susisiekimo sistema užtikrins šiuos svarbius transporto eismo organizavimo ir gatvių tinklo kategorijų reikalavimus:

  • Užtikrins šios miesto rytinės dalies gatvių tinklo rišlumą ir gyvenamųjų rajonų apsaugą nuo tranzitinių transporto srautų ir krovininio transporto eismo;
  • Laiduos miesto visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą, galinių punktų ir stotelių įrengimą.

 

Būstas

Butų ir namų statyba Naujajame Antakalnyje vyks pagal šiuolaikines – pasyvaus būsto technologijas. “Pasyvus namas" tai pastatas sunaudojantis labai mažai energijos, reikalingos patalpų apšildymui (mažiau nei 15 kWh/m2 per metus). Pagal "Pasyvaus namo" idėją pastatytas namas lyginant su įprastu sutaupo nuo 70 iki 80 proc. šiluminės energijos.
Pagrindiniai įgyvendinamo pasyviojo namo kriterijai:

  • Energiškai efektyvios pastato atitvaros: atitvarų – sienų, stogo, grindų šilumos perdavimo koeficientas U yra ne didesnis nei 0,10 W/K(m²).
  • Teisinga pastato orientacija: pasyvaus namo orientacija parenkama taip, kad dauguma skaidrių atitvarų būtų orientuota į pietų, pietvakarių ir pietryčių pusę.
  • Energiją taupantys langai: langų (stiklai ir rėmai kartu) šilumos perdavimo koeficientas yra ne didesnis nei 0.80 W/K(m²)
  • Pastato sandarumas: užtikrinant nepriekaištingą pastato sandarumą (n50< 0,6 1/h).
  • Pasyvus namo tiekiamo oro pašildymas: patiekiamas oras pašildomas iki nustatytos temperatūros, tam panaudojant išmetamo oro šilumą.