- Apie projektą "Naujasis Antakalnis"

„Naujasis Antakalnis“ – sukurta Jūsų šeimai

„Naujasis Antakalnis“ – tai naujas gyvenamasis kvartalas Vilniuje, Antakalnyje, sukurtas galvojant apie
šeimos poreikius. Ramybė, švarus oras, greitas susisiekimas su miesto centru bei harmoningai į gamtos
peizažą įsiliejantis būstas – idealios sąlygos kurti šviesią savo šeimos ateitį.
„Naujasis Antakalnis“ – žaliausias naujas gyvenamasis kvartalas Vilniuje. Atvykstant į vietovę, reikia
pravažiuoti net 2127 ha plotą užimantį Pavilnio regioninį parką. Atvykus į „Naująjį Antakalnį“ rasime
nepaliestas gamtos erdves, sujungsiančias „Naująjį Antakalnį“ su net 110 ha teritoriją užimančiu
Dvarčionių geomorfologiniu draustiniu. Tiesiai iš Dvarčionių geomorfologinio draustinio galima patekti į
didžiausią Lietuvoje Kairėnų botanikos sodą. Unikali „Naujojo Antakalnio“ lokacija lemia tai, jog čia –
švariausias oras Vilniaus mieste.
Vienas pagrindinių „Naujojo Antakalnio“ privalumų prieš kitus Vilniaus rajonus – tai, jog čia viskas
kuriama „ant balto popieriaus lapo“. Nėra jokių iš senų laikų užsilikusių statinių ar infrastruktūros
objektų, kurie nustatytų taisykles kaip kursimės ir gyvensime „Naujajame Antakalnyje“. Kvartale nuo
2016 metų jau pastatyta 15 mažaaukštės statybos daugiabučių namų, dar apie 10 jau suprojektuoti.
„Naujasis Antakalnis“ – tai ideali vieta kurti Jūsų šeimos namus. Naujame gyvenamajame kvartale,
kuriame vyrauja mažaaukštės statybos (iki 4 aukštų) daugiabučiai namai, kuriamos visos galimybės
džiaugtis unikalia vietovę supančia gamta.

Vienas pagrindinių Naujojo Antakalnio bruožų –

daug žalios erdvės naujakurių gyvenimui ir poilsiui. Viena vertus tai lėmė visai šalia esantys Dvarčionių
geomorfologinis draustinis, Kairėnų botanikos sodas bei Pavilnio regioninis parkas, kita vertus –
projektuojant rajoną norėta sukurti vietą, kurioje gera gyventi ir yra ką veikti bei kuo pasigrožėti.
Naujajame Antakalnyje kiekvienas ras savo mėgstamiausią vietą.

Rajono parkai ir skverai

Nors rajonas apsuptas saugojamomis vietovėmis, jo viduje taip pat norėjome sukurti tai, ką verta
saugoti. Per visą rajoną „gyvatėle“ driekiasi bendro naudojimo žalioji erdvė, kurioje rasite:

  • pasivaikščiojimo ir dviračių takelius, kuriais galėsite nukeliauti iki pat Kairėnų botanikos sodo;
  • suformuotus tvenkinius, kuriais galėsite pasigrožėti ir žiemą, ir vasarą;
  • vaikų žaidimų aikšteles, kuriose mūsų mažieji galės smagiai leisti laiką ir bendrauti tiek vieni, tiek
    su mūsų priežiūra;
  • individualaus ir komandinio sporto aikšteles, kuriose visi galėsime šiek tiek pajudėti;
  • pavėsines bei skverelius, kuriuose galėsime prisėsti atsipūsti po darbų, pabendrauti;
  • ir tai, apie ką, galbūt, dar net nepagalvojome.

Pėsčiųjų ir dviračių takai

Suprojektuotas bendras takų ilgis – 12.3 km. Vidinių rajono pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis – 10.0 km.,
bendramiestinių takų – 2.3 km. Takų tinklas suprojektuotas taip, kad juo ateityje būtų galima pasiekti
pagrindinius rajono traukos centrus – parduotuves, mokyklą, darželius, darbo ir gyvenamąją vietą,
parkus ir skverus.

Esami vandens telkiniai

Naujajame Antakalnyje jau šiuo metu yra suformuotas gana nemažas, net 118 arų ploto tvenkinys. Šalia jo bus sutvarkyta teritorija ir įkurtas paplūdimys, kuriame vienu metu galės poilsiauti net 300 žmonių.

Kitoje kvartalo pusėje Naująjį Antakalnį riboja Dvarčionės upelis. Aplink jį planuojama įrengti ir paruošti intensyviam poilsiui skirtas erdves bei poilsio pievas.

O geriausia, kad iš bet kurios Naujojo Antakalnio vietos iki vandens telkinio – tik 500 metrų!

Dvarčionių geomorfologinis draustinis

Draustinis, kurio 110 ha plote saugomas raiškus Dvarčionių dubaklonis. Įsteigtas LR Aukščiausiosios
Tarybos 1992m. rugsėjo 24d.nutarimu Nr. I—2913. Tvarkomas pagal LR saugomų teritorijų įstatymą,
Specialiasias žemės ir miško naudojimo sąlygas, saugomų teritorijų nuostatus.
Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar
objektus (vertybes), atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis
turizmas.
Dvarčionių geomorfologinis draustinis ir jame esantys valstybiniai miškai pagal miesto bendrąjį planą iki
2015 m. priskiriami aukšto rekreacinio potencialo su pritaikymo poilsiui apribojimais teritorijoms.
Įvertinant šiuos reikalavimus nagrinėjamoje draustinio teritorijos dalyje siūloma įrengti ekstensyvaus
rekreacinio naudojimo zoną, nustatant specialias ūkininkavimo priemones. Jų tikslas – formuoti mišrius
medynus dubaklonio šlaituose, nenumatant juose atvirų erdvių, tik pėsčiųjų ir dviračių takus, apžvalgos
aikšteles ar bokštelius, dubaklonio dugno zonoje formuoti atvirų erdvių sistemą, suskaidytą nedidelių
medynų grupių (kiekvienos jų plotas iki 0,5 ha) ar atskirų soliterinių želdinių. Šioje dubaklonio dalyje
numatoma įranga, tenkinanti ekstensyvios rekreacijos poreikius – takai, suolai, treniruokliai, pievos,
poilsio aikštelės ir kt.

Kairėnų botanikos sodas

Rašytiniuose šaltiniuose Kairėnai pirmą kartą paminėti apie 1545 m. Savo laiku juos valdė didikai
Isakauskiai, Sapiegos,Tyzenhauzai. XVIII – XIX a. Kairėnų dvarą valdė Lapacinskiai. Jie atnaujino čia
buvusius senuosius rūmus, pastatė keletą naujų ūkinių pastatų, naujai pertvarkė tvenkinių ir vandens
kanalų sistemą, rekonstravo buvusį seną parką.
XVIII a. pabaigoje dvaro pastatai stipriai nukentėjo nuo čia kilusio didelio gaisro. Vietoje sudegusių dvaro
rūmų XIX a. pradžioje buvo pastatyti nauji vienaaukščiai mediniai. XIX a. pirmoje pusėje Kairėnų dvare
vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Neretai čia tuometinei Vilniaus miesto aukštuomenei buvo rengiami
muzikos vakarai, teatro spektakliai. Tuo rūpinosi tuometinė dvaro šeimininkė Darata Marikonytė-
Lapacinskienė. Šiuo laikotarpiu Kairėnų dvare veikė nedidelis popieriaus fabrikėlis, keletas vandens
malūnų prie Viršupio upelio. 1870 m. Kairėnų dvarą nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, o 1899 m. jis
atiteko Stolypinams.
Besikuriančiam botanikos sodui atiteko ir išlikę dvaro pastatai – arklidės, malūnas, kumetynas, ratinė,
ledainė. Nuo negailestingo laiko ir įva Vilniaus universitetui, įkuriant čia Vilniaus universiteto botanikos
sodą (parko kartu su pastatų ansambliu plotas 21,7 ha).

Šalia čia augusių senų vietinių medžių (paprastųjų klevų, uosių, mažalapių liepų, paprastųjų ąžuolų,
karpotųjų ir plaukuotųjų beržų, paprastųjų ievų ir kt. ) suvešėjo įvairūs reti egzotiniai medžiai ir krūmai,
kurių niekur kitur Lietuvoje nepamatysi.
Malonu ir tai, kad kartu su besikuriančiu ir kasmet vis gražėjančiu botanikos sodu atgijo ir senai
užmirštos Kairėnų dvaro tradicijos – senų liepų paunksmėje vėl dažnai skamba muzika.

Informacijos šaltinis – https://www.musupaveldas.lt/lt

Projektuojant „Naująjį Antakalnį“ buvo iškelta užduotis sukurti gyvenamąjį rajoną, kuriame gyventojai
galėtų šildytis kiek nori, kada nori ir šildymas būtų itin pigus. Visos šios užduotys įgyvendintos sėkmingai.


Autonominis dujinis šildymas

Visi šiuo metu statomis daugiabučiai ir kotedžai turės autonominius dujinius katilus kiekviename bute ar
kotedže. Tai leis Jums gyventi maksimaliai komfortiškai visais metų laikais, nesvarbu ar tai
žvarbi pavasario diena, ar pats viduržiemis, Jūs nuspręsti kada ir kiek šildytis.

Grindininis šildymas

Visuose šiuo metu statomuose butuose bus išvedžiota grindinio šildymo sistema. Tai užtikrins maksimalų
komfortą ir užtikrins mažesnes šildymo išlaidas.


Itin pigus šildymas


Skaičiuojama, kad šalčiausiais mėnesiais vidutinės mėnesinės išlaidos už buto šildymą turėtų siekti 0,40-
0,50 Eur/kv.m. Taigi, žiemą apšildyti 2 kambarių butą Naujajame Antakalnyje turėtų kainuoti 20-25
Eur/mėn.

Naujajame Antakalnyje – švariausias oras Vilniaus mieste


2013 metais aplinkos apsaugos agentūra atliko oro tyrimus Vilniaus mieste. Visų atliktų tyrimų rezutaltai
patvirtino, jog Naujajame Antakalnyje yra švariausias oras Vilniaus miesto ribose.
Apsigyvenę Naujajame Antakalnyje turėsite miesto teikiamus patogumus, tačiau nepatirsite didelio
miesto aplinkos neigiamo poveikio.
Mamos bus ramios, nes jų mažyliai miegodami vėžimėlyje neprisikvėpuos kenksmingų junginių, o
vyresnėliai žais želdinių apsuptose aikštelėse. Gryname ore augantys vaikai stipresni ir sveikesni eis į
mokyklą.
Suaugusieji, grįžę iš užterštų darbo vietų, greičiau atsigaus, pailsės nuo darbo ir miesto triukšmo bei
įtampos, nes juos visais metų laikais sups švari ir graži gamta.
Tyrimų rezultatai pateikti žemiau:

Patogus ir greitas susisiekimas iki miesto centro tiek viešuoju tiek nuosavu transportu.Sparčiai besivystantis kvartalas įtakoja gatvių ir susisiekimo gerinimą, infrastruktūros plėtrą.

Viešasis transportas

Planuojama rajono susisiekimo sistema užtikrins šiuos svarbius transporto eismo organizavimo ir gatvių
tinklo kategorijų reikalavimus: užtikrins šios miesto rytinės dalies gatvių tinklo rišlumą ir gyvenamųjų
rajonų apsaugą nuo tranzitinių transporto srautų ir krovininio transporto eismo; laiduos miesto
visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą, galinių punktų ir stotelių įrengimą.

Šiuo metu iki stotelės nuo bet kurio namo einant keliu yra 500-600 m. Važiuoja 115 ir 119 autobusai.

Maršrutai:

Atstumai

  • Naujasis Antakalnis – Vilniaus universitetas – 4.6 km ( 9min. automobiliu, 18 min. dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Antakalnio ligoninė – 5.5 km (10 min. automobiliu, 30 min. dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Šilo tiltas – 5.25 km (10 min. automobiliu, 30 min. dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Gedimino pilis – 8.8 km (15 min. automobiliu, 40 min. dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Vilniaus katedra – 9.0 km (15 min. automobiliu, 45 min. dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Trijų kryžių kalnas – 8.25 km (13 min. automobiliu, 40 min. dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia –7.25 km (11 min. automobiliu, 40 min.
    dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Olandų tiltas – 7.25 km ( 11 min. automobiliu, 40 min. dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Užupio respublika – 7.25 km ( 11 min. automobiliu, 40 min. dviračiu);
  • Naujasis Antakalnis – Oro uostas – 13.6 km (19 min. automobiliu);
  • Naujasis Antakalnis – Geležinkelio/ autobusų stotis – 9.00 km ( 12 min. automobiliu).

 

Visos Naujojo Antakalnio teritorijos detalusis planas (PDF formatas)